mielku

míelku adv. silpna, negera, bloga širdžiai: Man kad užejo mielku, tai vos parojau iš trobos išeiti Lš. Nuo rūkymo man pasdarė mielku Kpč. Aš dar tep vakaronėju, verpiu, ale mane paėmė snaudulys, gražiai nuėmė nuog kojų, net míelku Lp. Maniau, kad vemsiu: tep mielku ant širdies pasidarė Nmn. Negaliu žvirgždų trint: kūnas šiūšta ir an širdies míelku daros Vlk.